Stebėti spiečiantį bičių būrį – stebėti gyvą gamtos spektaklį. Tūkstančiai bičių, tarsi gyvas debesis, sukasi ore, tarpusavyje komunikuoja specifiniais judesiais ir skleidžiamais garsais. Šis šokis tęsiasi tol, kol bitės nutupia ant medžio šakos, pastato sienos ar kito objekto ir suformuoja įspūdingą gyvą bičių kamuolį.
Spietimas – tai natūralus bičių kolonijos dauginimosi būdas. Įsivaizduokite avilį, kuriame knibžda gyvybė – bitės zuja, rūpinasi bičių motinėle, dedančia tūkstančius kiaušinėlių, maitina augančias lervutes, renka nektarą iš žydinčių augalų ir gamina kvapnų medų. Tačiau kai bičių šeima tampa per didelė ir avilio nebeužtenka visoms narėms, prasideda pasiruošimas spietimui. Bitės supranta, kad laikas atsiskirti ir kurti naują namus.
Prieš spietimą avilyje tvyro ypatinga atmosfera. Bitės tampa neramios, skraido aplink avilį lyg ieškodamos ko nors. Specialios bitės, vadinamos skautėmis bitėmis, išrenka preliminarią vietą, į kurią skris susidariusi naujoji bičių šeima. Ir tada, vieną dieną, iš avilio išskrenda didžiulis bičių būrys su motinėle priešakyje, tarsi gyvas debesis, sukantis ore ir skleidžiantis specifinį zvimbimą. Šis spiečius palengva nuskrenda į numatytą įsikūrimo vietą, arba atsiradus pasikeitimams, atranda naują vietą įsikurti pakeliui.
Pagrindinės spietimo priežastys yra:
Per didelė bičių šeima: Kai avilyje nebeužtenka vietos visoms narėms, bitininkai sako, kad „bitėms ankšta“. Tokiu atveju bitės pradeda ruoštis spietimui, ieškodamos naujų erdvių savo augančiai karalystei plėsti.
Nepakankamas maisto kiekis: Jei šalia avilio nėra pakankamai žydinčių augalų, o bičių šeima labai gausi, joje daug jaunų bičių, o dėl nektaro ir žiedadulkių trūkumo naujos bitės neauginamos ir avilyje yra mažiau darbo, tad jos gali pradėti spietimą, ieškodamos geresnių sąlygų savo šeimai išmaitinti.
Blogas oras: Nuolatinis lietus, vėjas ar šaltis gali paskatinti bites spietimą, nes bičių šeimoje susikaupė daug bičių, jog negali išskristi iš avilio dirbti, tad vietoj to pradeda planuoti pasidalinti ir apgyvendinti naujus namus.
Spietimo pasekmės:
Sumažėja bičių šeimos dydis: Po spietimo abi bičių šeimos (su senąja ir naująja motinėlėmis) tampa mažesnės, tarsi padalindamos karalystę į dvi atskiras dalis. Abi šeimos turi iš naujo sustiprėti ir pasiruošti žiemai.
Sumažėja medaus produkcija: Abi bičių šeimos po spietimo kurį laiką gamina mažiau medaus, nes joms reikia sutelkti dėmesį į naujos kolonijos kūrimą ir stiprinimą.
Sutrikdo bičių augintojų planus: Bičių spietimas gali sutrikdyti bitininko planus, nes sumažėja medaus produkcija ir reikia rūpintis dviem atskiromis bičių šeimomis.
Spietimo valdymas:
Nors spietimas yra natūralus procesas, bitininkai dažnai imasi tam tikrų veiksmų, siekdami jį kontroliuoti ir sumažinti pasekmes.
Avilių plėtimas: Laiku padidinant avilio erdvę, galima išvengti persipildymo ir sumažinti spietimo tikimybę.
Motinėlių keitimas: Bitėms pasikeičiant senas motinėles jaunomis, sumažėja noras spiestis, bičių šeima tampa energingesne.
Spiečių gaudymas: Jei spiečius vis dėlto išskrenda, bitininkai gali naudoti specialias gaudykles, kad surinktų bites ir apgyvendintų jas naujame avilyje. Tai puikus būdas praplėsti bityną ar atstatyti žiemos nuostolius.
Spietimo svarba:
Nepaisant tam tikrų pasekmių, spietimas yra gyvybiškai svarbus bičių kolonijos išlikimui. Šis procesas padeda bitėms:
Padidinti savo populiaciją: Dėl spietimo atsiranda naujos bičių šeimos, o tai padeda joms atkurti žūtis, didinti bendrą bičių šeimų kiekį, padidinti išlikimo galimybes.
Augalų apdulkinimas: Nors bitės skrenda tik kelių kilometrų atstumu nuo savo avilio, tačiau bičių spiečiai dažniausiai linkę spiesti tomis kryptimis, kuriomis jaučia geresnes nektaro sąlygas ir mažesnė bičių konkurencija. Tai sudaro joms didesnę galimybę išgyventi. Taip bitės atsiranda tose vietovėse, kurioje lokaliai trūksta apdulkintojų bei jos papildo jų gretas.
Prisitaikyti prie aplinkos: Dėl spietimo bitės gali rasti naujas vietas apsigyventi ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.
Spietimas – tai įspūdingas gamtos reiškinys, atskleidžiantis bičių bendruomenės sudėtingumą ir gyvybingumą. Suprasdami spietimo procesą ir jo pasekmes, galime geriau apsaugoti bites ir užtikrinti jų klestėjimą.