Šiuolaikiniai bitininkai

Žmonės tiesioginį kontaktą su bitėmis ir bitininkyste turi jau tūkstantmečius - pirmieji bandymai pasinaudoti bičių suneštais produktais fiksuoti jau prieš 10 tūkstančių metų, o tai, kas buvo galima laikyti aviliais, atsirado jau prieš 5000 metų. Visą šį laikotarpį iki pat dabar santykis tarp žmonių ir bičių buvo tamprus, bet pradžioje vienintelė bičių vertinama savybė medaus nešimas laikui bėgant plėtėsi, atrandant vis daugiau bičių teikiamų naudų. Tad prabėgus tiek laiko kaip būtų galima suskirstyti šiuolaikinę bitininkystės veiklą?

• Pirmoji bitininkų grupė, kuri yra mažiausiai skaitlingiausia, tačiau vidutiniškai prižiūri daugiausiai bičių šeimų - bitininkai profesionalai. Šie bitininkai prižiūri po šimtus ar net tūkstančius bičių šeimų, tai jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis, dėl to bičių šeimos tokiuose bitynuose kruopščiai prižiūrimos, jog bitės atsidėkotų gausesniu derliumi, tariasi su ūkininkais, jog galėtų atvykti apdulkinti pasėlius ir augalus.
  

• Antroji grupė šiuo metu skaitlingiausia - tai bitininkai mėgėjai, bitininkystės hobio fanai, bitininkai, laikantys nuo keletos iki keliasdešimt bičių šeimų. Dažnai bitės šiems bitininkams taip pat teikia ekonominę naudą, t.y. dalis produkcijos parduodama, kompensuojamos patiriamos išlaidos ar net šiek tiek papildomai uždirbama, tačiau taip pat labai svarbi priežastis tiesiog pamedituoti prie bičių, su šia veikla supažindinti artimuosius, galimybė panaudoti įvairius bičių teikiamus produktus ir prisidėti bičių išlaikymo.
  

• Trečioji grupė, kuri šiuo metu yra pakankamai maža ir tikrai gali būti didesnė - bitininkai, turintys 1-2 bičių avilius, kurie nori prisidėti prie bičių išlaikymo, mėgautis šiuo hobiu bites trukdant tik minimaliai ir vis tiek turintys galimybę pasinaudoti bičių teikiamais produktais, apiterapija, pamedituoti prie bičių. Tokia bitininkyste galėtų užsiimti praktiškai kiekvienas suaugęs žmogus, nes tai nereikalautų daug pastangų, o gaunama asmeninė ir gamtai nauda yra didžiulė. Bėda, jog visiems šiems žmonėms trukdo žinių ir praktikos stygius, šias žinias asmeniškai įgyti užtrunka bent keletą metų, dėl to ši bitininkų grupė ir išlieka gana maža.

Pirmosios ir antrosios grupių bitininkų kiekiai yra nusistovėję, jie atlieka didžiulį darbą ir kartu sudėjus prižiūri didžiąją daugumą bičių šeimų, bet norint pagerinti bendrą bitininkystės situaciją trečią bitininkų grupę reikia lygiavertiškai įtraukti ir suteikti galimybes tuo užsiimti kuo daugiau žmonių. Džiugu, kad šis procesas pastaruosius keletą metų vyksta vis aktyviau, ieškoma būdų, kaip tai būtų galima įgyvendinti, tad to laikantis galėtume tikėtis didesnės bičių populiacijos ateityje!